ChatGPT tekstų rašymo tonai

Rašote straipsnius su ChatGPT? Turbūt žinote, kaip suformuoti užklausą (promt), kad DI iš karto pateiktų jau paruoštą tekstą. Jei ne, trumpai priminsime.

ChatGPT turi savo standartinį stilių ir straipsnio struktūrą. Jei jam liepsite parašyti straipsnį tema „Bla bla bla“, jis parinks optimaliausią savo stilių ir formatą. Taip pat sukurs paprastą, bet niekuo neišsiskiriantį pavadinimą, o tekstas bus pakankamai lėkštas ir neįdomus. To tikrai nereiktų daryti.

Dirbtiniam intelektui reikia gana tiksliai nurodyti kiek ir kokios informacijos reikia pateikti tekste. Tada jis išanalizuoja duomenis ir pateikia gana įdomių ir kartais originalių variantų. Atminkite, ChatGPT analizuoja duomenis iš interneto, įvestus į jo atmintį. Realia Google paieška jis nesinaudoja. Tai daro jo artimiausias konkurentas Gemini, kurį kuria ir palaiko Google.

Ką reikia nurodyti ChatGPT, kad straipsnis būtų įdomus?

Nurodykite 5 esminius dalykus:

1. Apie ką straipsnis. Jei turite tikslią temą, puiku, jei ne, nieko tokio, straipsnio antraščių variantus galite sugeneruoti vėliau.
2. Kam straipsnis skirtas. Labai svarbu nusakyti, kokiai auditorijai skirtas straipsnis: jaunimui nuo 16 iki 25 metų, ūkininkams, mamytėms, verslininkams, studentams ir t.t.
3. Raktiniai žodžiai. Paprašykite straipsnyje panaudoti raktinius žodžius. Galite pateikti net ir didesnį sąrašą, tačiau jis panaudos ne visus. 5 raktiniai žodžiai – optimalus kiekis.
4. Teksto tonas. Tai teksto dėstymo būdas pagal tam tikrus kriterijus, pavyzdžiui, linksmas tekstas arba mokslinis tekstas.
5. Straipsnio apimtis žodžiais. Nurodykite, kiek žodžių turi turėti straipsnis. Jei žodžių reikia daug, galima nurodyti, kiek pastraipų H2 ir H3 turi būti panaudota tekste. Taip ChatGPT suvokia, kokią struktūrą pasirinkti.

Toliau – jau padailinimai. Galima paprašyti įterpti klausimus-atsakymus, tam tikro žmogaus citatą straipsnio pradžioje ir pabaigoje, dialogą tarp veikėjų ir t.t.

Kaip atrodo tokia komanda iš 5 elementų? Sakykime, rašote straipsnį apie buhalterinės apskaitos paslaugas. Promtas galėtų atrodyti taip:

Parašyk straipsnį apie buhalterinės apskaitos paslaugas Lietuvoje. Straipsnis skirtas verslininkams ir norintiems tokiais tapti. Panaudok raktinius žodžius: buhalterinė apskaita Vilniuje, buhalteriai, buhalterių paslaugos. Teksto tonas – profesionalus. Straipsnio apimtis – 400 žodžių ir daugiau.

Atrodo paprasta, tiesa? Bet šioje komandoje yra vienas neaiškumas. Kokį toną pasirinkti? Apie suprantamus tonus paklausėme pačio ChatGPT. Tai nėra kažkokių rinkodaros specialistų Amerikoje sugalvoti tonai, kurių pavadinimai išversti į lietuvių kalbą, nors ChatGPT juos mato pirmą kartą. Pats DI išvardino, kokius tonus jis supranta, reiškia, drąsiai juos galite naudoti rašydami savo tekstus.

1. Formalus tonas – naudojamas oficialiems dokumentams, laiškams ar pranešimams.
   • Pavyzdys: „Gerbiamasis (-oji), prašome pateikti išsamią informaciją apie…“
2. Neformalus tonas – tinkamas draugiškiems laiškams ar kasdieniams pokalbiams.
   • Pavyzdys: „Labas, gal galėtum papasakoti daugiau apie…“
3. Profesionalus tonas – naudojamas darbo susirašinėjimui, ataskaitoms ar verslo pasiūlymams.
   • Pavyzdys: „Gerbiami kolegos, norėčiau informuoti jus apie…“
4. Draugiškas tonas – tinkamas asmeniniams pokalbiams su artimaisiais ar draugais.
   • Pavyzdys: „Sveikas! Kaip laikaisi? Gal galėtum padėti su…“
5. Humoro tonas – naudojamas lengviems, juokingiems ar neformaliems tekstams.
   • Pavyzdys: „Ei, ar girdėjai apie tą kartą, kai…“
6. Empatiškas tonas – naudojamas, kai reikia parodyti supratimą ir palaikymą.
   • Pavyzdys: „Labai atsiprašau, kad tau teko tai patirti. Kaip galėčiau padėti?“
7. Instrukcinis tonas – naudojamas, kai reikia pateikti aiškias instrukcijas ar nurodymus.
   • Pavyzdys: „Prašome atlikti šiuos veiksmus: pirma, įjunkite įrenginį…“
8. Entuziastingas tonas – naudojamas, kai norima parodyti susidomėjimą ar džiaugsmą.
   • Pavyzdys: „Puiku! Tai nuostabi žinia! Papasakok daugiau apie…“

9. Dramatiškas tonas – naudojamas norint sukelti stiprias emocijas ar pabrėžti svarbą.
   • Pavyzdys: „Tai buvo neįtikėtina! Tarsi pasaulis būtų sustojęs tą akimirką…“
10. Ironiškas tonas – naudojamas, kai norima pabrėžti kontrastą tarp to, kas sakoma, ir tikrovės.
    • Pavyzdys: „Žinoma, nes aš visada svajojau apie dar vieną nepavykusį bandymą…“
11. Sarkastiškas tonas – dažnai panašus į ironiją, bet gali būti labiau pajuokaujantis ar kritikuojantis.
    • Pavyzdys: „Nuostabu, tiesiog nuostabu, kaip viskas gali taip puikiai nepavykti…“
12. Skeptiškas tonas – naudojamas, kai norima išreikšti abejonę ar nepasitikėjimą.
    • Pavyzdys: „Ar tikrai manai, kad tai veiks šį kartą?“
13. Ramus tonas – naudojamas norint sukurti raminančią ar atsipalaidavusią atmosferą.
    • Pavyzdys: „Viskas bus gerai. Pabandykime dar kartą, neskubėdami.“
14. Entuziastingas tonas – naudojamas, kai norima parodyti didelį susidomėjimą ar džiaugsmą.
    • Pavyzdys: „Tai tiesiog nuostabu! Negaliu patikėti, kad mums pavyko!“
15. Motyvuojantis tonas – naudojamas siekiant įkvėpti ar skatinti veiksmą.
    • Pavyzdys: „Tu gali tai padaryti! Pasitikėk savimi ir pirmyn!“
16. Instrukcinis tonas – naudojamas, kai reikia pateikti aiškias ir nuoseklias instrukcijas.
    • Pavyzdys: „Pirmiausia, įjunkite kompiuterį. Tada atidarykite programą…“
17. Aprašomasis tonas – naudojamas, kai reikia išsamiai apibūdinti objektus, žmones ar įvykius.
    • Pavyzdys: „Saulėlydis buvo kerintis – dangus nusidažė rožine ir oranžine spalvomis.“
18. Dalykinis tonas – naudojamas, kai reikia išlaikyti neutralumą ir objektyvumą.
    • Pavyzdys: „Tyrimo rezultatai rodo, kad…“
19. Emocionalus tonas – naudojamas norint išreikšti stiprias asmenines emocijas.
    • Pavyzdys: „Aš taip džiaugiuosi, kad tu čia!“
20. Paslaptingas tonas – naudojamas norint sukurti intrigą ar paslaptingumą.
    • Pavyzdys: „Jis įėjo į kambarį, kuriame degė tik viena žvakė. Kas laukė už uždarų durų?“

Ar tonai skiriasi? Nepatingėkite ir užduokite tą pačią užklausą du kartus, tik pakeiskite toną. Pamatysite, kad rezultatas skiriasi. Jau matome, kaip SEO straipsnių rašytojai ploja rankomis 😉 Atminkite, kad kai kurie tonai gali būti panašūs. Pavyzdžiui, dalykinis, formalus ir profesionalus. Jų skirtumai gali būti minimalūs. Tačiau dalykinis tonas gali visiškai skirtis nuo empatiško tono ar humoristinio tono. Būtent nuo tonų pasirinkimo priklauso, kaip atrodys straipsnis.

Šis patarimas galioja, kai rašote vieną straipsnį. Jei jų reikia skirtingų, tačiau ta pačia tema, rekomenduojame keisti ir raktinius žodžius, ir nurodyti teksto struktūrą bei formatavimą (pabandykite paprašyti tekste įterpti ikonėles 😉), taip pat ir auditoriją. Taip straipsniai bus skirtingi ir neatrodys sukurpti pagal vieną standartinį ChatGPT šabloną.