Teksto formatavimas internetui: išsamus gidas rašantiems

Mieli tekstų internetui rašytojai, noriu su jumis pasidalinti savo patirtimi ir įžvalgomis apie teksto internetui formatavimą. Interneto žiniasklaidoje ir blogosferoje dirbu nuo 2000 metų (tada pradėjau dirbti Online.5ci.lt, dabar Penki.lt interneto žurnale), tad manau, kad 20 metų rašymo patirtis leidžia man duoti savo patarimus kolegoms rašytojams 😉

Kas yra tas teksto formatavimas?

Maišomi du terminai: teksto stilizavimas (styling) ir teksto formatavimas (formatting). Abu jie susiję, tačiau vienas nusako teksto išdėstymą, o kitas – teksto paruošimą HTML formatu. Šiandien interneto technologijos taip ištobulėjusios, kad šiuolaikinis rašytojas turi žinoti abu dalykus – tiek išdėstymą, tiek aprašymą HTML kalba.

Dėl šios priežasties ir naudoju terminą teksto formatavimas, kuris apima ir išdėstymą, ir kodavimą. Kodėl? Paaiškinsiu kiek vėliau.

Kaip skaitomas tekstas

Norint geriau suprasti, kodėl reikia internetui naudoti skirtingą formatą, nei spaudai, reiktų susipažinti su skaitymo ir teksto suvokimo principais. Internetas ir ekranai atsirado prieš 30 metų, tuo tarpu pirmosios knygos skaičiuoja jau kelis tūkstančius metų, kai senovės šumerai molio lentelėse linijiniu būdu užrašė savo mitologijos, mokslo ir kasdieninio gyvenimo istorijas. Natūralu, kad žmogus per tūkstančius metų išmoko skaityti ir suvokti linijinį raštą, nesvarbu, ar jis parašytas iš kairės į dešinę, ar iš dešinės į kairę, ar iš viršaus į apačią (senieji egiptiečių, kinų, mongolų, korėjiečių, japonų raštai).

Žmogaus akys seka tekstą eilutėmis nuo pradžios iki pabaigos, tada peršoka prie kitos eilutės. Taip suvokiamas tekste parašytas turinys. Šis būdas tinka linijiniam tekstui – knygoms, spausdintiems žurnalams, laikraščiams, reklaminiams leidiniams.

Kai žmogaus akys pamato ekraną, smegenys gauna signalą, kad tai yra vientisas paveikslas, o ne tekstas, suskirstytas eilutėmis. Ekrane esantis tekstas yra skenuojamas

F

faidės kryptimi. Pirmiausia skenuojamas viršus iš kairės į dešinę iki pat ekrano krašto. Tada skenuojama kairiu arba dešiniu kraštu iš viršaus į apačią, tada dar kartą skenuojamas ekrano vidurys (ne apačia), bet jau nuo krašto iki kiek daugiau, nei vidurys. Jei ekranas ilgas, gali būti keli skenavimai.

Toliau tekstas yra suskirstomas gabalais: paskaitoma viena pastraipa teksto viduryje, apžiūrima iliustracija ir užrašas po ja, atkreipiamas dėmesys į nuorodą ar kitaip išskirtą tekstą. Kitaip tariant, skaitytojas atkreipia dėmesį į tam tikrus teksto trikdžius (trigger).

Teksto pabrėžimas

Linijiniame knygų tekste nėra pajuodinto teksto, pabraukto ar parašyto kitu šriftu. Vienintelis teksto formatavimas, atėjęs iš senųjų laikų yra pasviręs tekstas (italic), kurio tikslas – pabrėžti išskirtinį teksto toną. Paprastai kitoks tonas žymimas kabutėmis, tačiau galima ir pasvirusiu tekstu. Taip su italiku buvo iki atsirandant internetui. Dabar jis naudojamas kur kas dažniau. Ir tikslai gali būti patys įvairiausi, ne tik pademonstruoti išskirtinį toną.

Pajuodintas tekstas visada buvo skirtas skyriaus pavadinimui užrašyti. Dabar jis naudojamas išskirti svarbesnėms frazėms, žodžiams, pastraipoms pavadinti ir t.t. Pajuodintu tekstu pradedami straipsniai žiniasklaidoje, siekiant atkreipti dėmesį į esminį turinį.

Perbrauktas tekstas yra naudojamas nuorodoms į kitus puslapius žymėti.

Visi trys būdai pabrėžti teksto dalį yra labai svarbūs internete. Tai būdas pristabdyti gana greitai skenuojančią skaitytojo akį ir sukoncentruoti dėmesį į aplink esantį tekstą.

Žmogus įtemptai internete skaityti negali. Jo dėmesys išlaikomas 30-60 sekundžių, o tiek laiko visam puslapiui teksto perskaityti nepakanka. Dėl to internete tekstas skaidomas pastraipomis.

Teksto pastraipos/paragrafai

1975 metais JAV mokslininkai, tarp kurių buvo ir J. Peter Kincaid, sukūrė metodą, nusakantį teksto sudėtingumą ir suprantamumą. Taip atsirado Flesch-Kincaid testas. Jis buvo skirtas pirmiesiems kompiuteriams, kurie analizavo tekstus. Šis testas nusakė keletą dalykų. Pavyzdžiui

  • Optimalus žodžio ilgis yra 4 simboliai (vidurkis).
  • Geriausiai suprantami sakiniai iš vidutiniškai 9 žodžių.
  • Suprantamas paragrafas vidutiniškai turi turėti 3 sakinius.

Atkreipkite dėmesį į paskutinę išvadą – paragrafas arba pastraipa turi būti iš 3 sakinių. Jei paragrafas ilgesnis, jo suvokimas tampa sudėtingesnis.

Kad paragrafus būtų galima atskirti, naudojamas papildomas teksto formatavimo įrankis – paantraštės.

Paragrafų paantraštės

Antraštė yra viena – tai teksto ar knygos pavadinimas. Linijiniame tekste tokia antraštė yra skyriaus pavadinimas, net jei jis parašytas vienu skaitmeniu.

Internetiniame tekste, antraštė (heading) yra labai svarbi, tačiau jų gali būti kelios. Dėl to jas vadiname paantraštėmis (sub-heading). Čia prasideda tikrasis teksto formatavimas, nes kiekviena paantraštė turi savo dydį, o kartais net skiriasi jų šriftai. HTML programavimo kalboje visos paantraštės turi savo žymėjimus:

Taip atrodo ANTRAŠTĖ arba H1 pažymėtas tekstas.

Štai taip atrodo antraštės PAANTRAŠTĖ, pažymėta H2.

PAANTRAŠTĖS paantraštė žymima H3.

Taip pat gali būti ir H4.

Bei H5 paantraštės.
Ar matote skirtumą?

Kiekviena paantraštė yra skirtingo dydžio, kuris nustatomas programuotojų, kuriančių interneto puslapio CSS failą. Jis parenka, koks bus teksto dydis, formatas, storis, tarpai tarp raidžių ir žodžių, šriftas, spalva. Tekstiniai redaktoriai turi daugybę paruoštų šablonų, kur šios paantraštės atrodo skirtingai. Taip pat ir internete jos atrodo skirtingai, nors pasitaiko, kad jau nuo H4 paantraštės stilius tampa vienodas.

Rašydami tekstus internetu atminkite dar vieną dalyką. H1, H2 ir H3 paantraštės atkreipia ir paieškos sistemų robotų, skenuojančių tekstą, dėmesį. Pagal H1 jie vertina kontekstą, todėl svarbu, kad tekste H1 pažymima svarbiausia mintis. Dažniausiai tai yra straipsnio pavadinimas arba puslapio pardavimo informacija.

Tekste internetui turi būti kelios paantraštės, į kurias skaitytojas beveik iš karto atkreipia dėmesį, vos tik puslapis atveriamas naršyklėje ar ekrane.

Teksto dydis

Vienas iš didžiausių interneto puslapių kūrėjų ginčų yra teksto dydis. Vieni sako, kad 12 taškų šriftas yra pakankamas internetui. Kitiems atrodo, kad reikia 14-16 dydžio šrifto, kad tekstas būtų patogiai skaitomas. Viskas priklauso nuo terpės, kurioje parodomas tekstas. Jei skaitome iš didelio kompiuterio ekrano,

14 šrifto dydis atrodo idealus.

Bet jei skaitome telefono ekrane, norisi mažesnio, 12 ar net dar mažesnio, 11, dydžio tekstų. Daug kas priklauso ir nuo kitų dirgiklių, pavyzdžiui, šone esančių reklamų, meniu punktų, iliustracijų. Jei rašysite 12-14 šriftu, niekada neapsiriksite.

Teksto spalva ir šriftas

Ir pabaigai, du papildomi teksto formatavimo elementai – teksto spalva ir šriftas.

Paprastai internete naudojami sans serif grupės šriftai – Verdana, Arial, Helvetica, Lucida. Tai standartiniai šiuolaikiški sriftai. Serif grupės šriftai yra klasikiniai ir naudojami knygose – Garamond, Times New Roman, Courier ir kiti šriftai. Visi kiti šriftai yra dekoratyviniai. Google Fonts dabar leidžia naudoti gana įmantrius šriftus internete ir jie bus matomi bet kurioje naršyklėje, tačiau jie gana sunkūs skaitant ir suvokiant tekstą. Dėl to rekomenduojama rašyti tradiciniais Serif arba atnaujintais Sans Serif šriftais.

Teksto spalva internete naudojama gana dažnai. Taip dažniausiai išskiriamos nuorodos. Jos ne tik pabraukiamos, bet ir pažymimos mėlyna arba purpurine spalva, tačiau gali būti naudojamos ir kitos spalvos – viskas priklauso nuo puslapio dizaino.

Atminkite, kad paprastai frazės ar sakinio dalys kita spalva nėra žymimos, nebent siekiant gana įžūliai patraukti skaitytojo dėmesį.

Sąrašai

Rašant tekstus internetui reiktų panaudoti bent vieną sąrašą (bulletpointus). Taip atkreipiamas skaitytojo dėmesys. Be to informacija išdėstoma gana lakoniškai ir aiškiai.

Sąrašai gali būti 2 rūšių:

  1. Paprasti;
  2. Numeruoti;

Visai kaip šis…

Kada naudojamas paprastas, o kada numeruotas? Tai priklauso nuo rašytojo išmonės. Jei tekste sakoma, kad pateiksiu 5 faktus apie kažką, geriau naudoti numeruotą sąrašą. Jei eiliškumas ar skaitlingumas nėra svarbu, galima naudoti paprastą sąrašą. Internete reiktų vengti skirtingų sąrašo pradžios simbolių. Jei Word dokumente jų yra keletas stilių, internete jie nebeaktualūs. Galima juos padaryti, bet tada reikia rašyti papildomą HTML kodą. Nelabai efektyvu.

Kiti teksto formatavimo būdai

Yra ir daugiau būdų, kaip išskirti dalį teksto naudojant tam tikras priemones. Viena jų – išskirta didžioji raidė (dropped capital). Sakinio pradžioje esančio žodžio pirmoji raidė yra smarkiai padidinama, bet taip, kad likęs tekstas ją apgaubtų. Tokis būdas yra atėjęs iš viduramžių knygų, kur pirmoji raidė būdavo tikras meno kūrinys.

Kitas būdas išskirti tekstą – citata. HTML programavimo kalboje yra net atskiras kodas <quote>, kuris

Specifiškai išskiria tam tikrą sakinio dalį, kaip čia.

Užmirštas ir beveik nebenaudojamas teksto formatavimo būdas yra mirksintis tekstas. Jis buvo populiarus prieš pora dešimtmečių, bet dabar retoje reklamoje tokį tekstą sutiktumėte.

Rašydami tekstus internetui atminkite, kad jūsų tekstas neturi būti visų formatavimo būdų rinkinys. Jis turi būti aiškiai suprantamas skaitytojui. Jei skaitytojas pamatys linijinį tekstą internete ilgesnį, nei 250 žodžių, greičiausiai jį iš karto uždarys net neskaitęs. Dėl to ir būtina tekstus internetui formatuoti tinkamai.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *