Kodėl reikia ginti savo rašymo stilių

Rašote trumpais sakiniais? Pajuodinate tekste ne vieną žodį, o visą sakinį? Stengiatės rašyti be tarptautinių žodžių, kad suprastų vyresniųjų klasių moksleiviai? Tai puiku! Esate geras tekstų rašytojas. Deja, jūsų rašymo būdui pritars ne visi…

Infantilūs tekstai…

Taip pat ir penktoko rašinėliai, pasakos, pliurpalai – taip jūsų tekstus vadins kai kurie užsakovai. Jie neteisūs. Nors jie ir moka pinigus už parašytus tekstus…

Labai daug žmonių mano, kad jie kuo puikiausiai galėtų tekstus parašyti patys. Juk mokykloje prieš 10 metų lietuvių kalbą mokėsi pakankamai gerai. Deja, čia tas pats, kas statyti namą patiems. Juk mokykloje darbų pamoka buvo viena mėgstamiausių… Realybėje viskas yra kitaip, todėl nei namo bet kas nepastatys savo rankomis, nei teksto normalaus parašys. Dėl to kitų rašymo stiliaus kritikavimas ir juodinimas yra savotiška gynybinė reakcija.

Skaitys direktorius

Lietuvoje tekstus skaito ir tvirtina direktorius. Dėl to visi pavaldiniai žino, kad direktoriui reikia įtikti. Bet tekstų rašytojas dažniausiai yra samdytas žmogus ir direktoriaus kaprizų nežino. Dėl to ir kyla konfliktas, kurio metu rašytojas turi apginti savo tekstus prieš direktoriaus įsivaizdavimą, kaip turėtų būti pristatoma įmonė.

Retas atvejis, kad direktorius išteiškia pasitikėjimą rašytoju ir tikrina tik faktinius dalykus, kurių rašytojas žinoti negali. Dažniausiai rašytojui tenka perkopti direktoriaus ego, kad jo tekstai būtų panaudoti tinkamai.

20/80 taisyklė

Rašant tekstus, klientus reiktų nuteikti, kad ir jiems teks padirbėti ir skirti tam laiko. Dažnas mano, kad tekstų kūrėjai turi visą darbaą padaryti patys ir iš karto tobulai. Deja, tai neįmanoma. Tekstų rašytojas gali pasižiūrėti iš skaitytojo pozicijos, tačiau negali iš paslaugos tiekėjo, žinančio viską apie savo paslaugą, pozicijos. Tekstų kūrėjas nedirba inžinieriumi, statybininku, pardavėju el. parduotuvėje, todėl visų plonybių negali žinoti. Deja, kai kas dar to reikalauja ir net atsisako priimti paruoštus tekstus.

20/80 taisyklė yra darbų pasidalinimas – 20 proc. darbo turi padaryti užsakovas, o 80 proc. darbo – kūrėjas. Tada bendradarbiavimas bus veiksmingas. Jei užsakovas nori atlikti tik 1 proc. darbo, tada ir rezultatas bus toks, kokį teisingiausią mato rašytojas. Jis perteisk savo poziciją ir požiūrį, o ne užsakovo. Dėl to ir reiktų papasakoti apie šiuos darbo principus, kad nekiltų nereikalingų konfliktų.

Gramatinės klaidos

Klientas rado gramatinių klaidų? Dėl to jis gali atsiliepti ne itin pagarbiai, tačiau taip parodys savo stačiokiškumą. Lietuvių kalbos profesoriai, formavę ir iki šiol formuojantys lietuvių kalbą ir jos gramatiką patys daro klaidas rašydami, nes kartais neutaria dėl tam tikrų taisyklių traktavimo. Tai ypač aktualu sintaksei. Aišku, gramatinės klaidos akis bado, tačiau kompiuteriniame amžiuje jos taisomos labai greitai.

Kartais tenka kariauti su klientais dėl tariamų klaidų, ieškoti VLKK.lt paaiškinimų ir net pateikti nuorodas į tuos paaiškinimus, kad užsakovai matytų, jog klaidos tam tikroje diskutuotinoje vietoje nėra. Tobulai kalbos nemoka niekas, tad suabsoliutinti mažas nereikšmingas klaidas – neprotinga…

Už savo tekstus turite stovėti mūru, nors kartais teks nuryti karčią piliulę ir pripažinti, kad paskubėjote, neperskaitėte, ką parašę ir iš karto išsiuntėte, rašėte kelias dienas vieną tekstą dalimis, todėl pametėte mintį ir stilistiką… Tai normalu. Savo klaidas ištaisyti tikrai galime.

Atminkite viena: konstruktyvi kritika padeda jums tobulėti, o priekabiavimas prie žodžių – tik laiko gaišinimas. Jei kas tik priekabiauja, atsisakykite bendradarbiavimo. Kitas žingsnis po priekabiavimo yra jūsų kompetencijos menkinimas ir pažeminimas, todėl ir pinigai, uždirbti iš tokio kliento, saldūs nebus.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *